Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto rubrika

Smurtas prieš vaikus

Vaikystė yra pamatas, ant kurio vėliau paauglys, jaunuolis, suaugęs stato savo gyvenimą. Nuo pirmųjų dienų vaikas mokosi pasitikėti savimi ir kitais, ugdosi jo iniciatyvumas, sugebėjimas susidoroti su gyvenime iškylančiomis užduotimis. Kad žmogus vystytųsi kaip harmoninga asmenybė, jam nuo vaikystės svarbu saugi aplinka ir tinkamai patenkinti poreikiai. Tačiau esti daug nukrypimų nuo elementaraus supratimo, „kaip turėtų būti“. Vienas ir bene blogiausias iš jų – vaikų patiriamas fizinis ir emocinis smurtas, dėl kurio dažniausiai pats vaikas nebūna kaltas.

Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti.

  • Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip).
  • Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, taip pat, kaip ir smurtą patyręs vaikas.
  • Gana paplitęs požiūris ir tas, kad daugelis smurtaujančių tėvų patys yra vaikystėje patyrę smurtą. Prievartos, kaip ir bet kokio kito elgesio, išmokstama. Prievarta ir apleistumas dažnai kartojasi iš kartos į kartą. Kaip viena to priežastis dar gali būti išskiriama ir tai, jog vaikas, prieš kurį buvo smurtaujama, užauga su mažesne saviverte, nemoka gerbti nei savęs, nei kitų.
  • Smurtaujantys asmenys dažnai jaučiasi esantys negeri tėvai ir dėl to kaltina vaikus. Jie nepriima savęs, todėl pyktį išlieja ant vaikų. Tačiau juos vis tiek myli, o savų veiksmų kartais nesupranta net patys. Tiesa, ne vieni tėvai mėgsta pasinaudoti paplitusiu pasiteisinimu, kad mušamas vaikas užauga geresnis: „Už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“. Tačiau tai tėra gynybos būdas ir mėginimas nusimesti atsakomybę.

Skiriamos keturios vaikus žalojančios elgesio rūšys:

  • fizinė
  • emocinė
  • seksualinė prievarta
  • nesirūpinimas (apleidimas)

Vaiko patirto smurto pasekmės

Smurtas žaloja vaiko sveikatą, neigiamai veikia asmenybės raidą. Vienos jo pasekmės gali būti trumpalaikės, kitos – išliks ilgai ir įtakos elgesį, asmenybės formavimąsi.

Fizinio ir emocinio smurto pasekmės:

  • Kriziniai išgyvenimai – baimė, nerimas, nuotaikų svyravimas, pyktis, liūdesys.
  • Žalingi įpročiai.
  • Įtaka asmenybei: priklausoma, nerimastinga, baiminga asmenybė arba agresyvi, dominuojanti, kitus žeminanti asmenybė, prievarta grindžianti santykius šeimoje; kurianti asocialias grupes, linkusi asocialiai elgtis; meilės ir užuojautos kitiems parodymą suvokianti kaip silpnumą; žemesni intelektiniai gebėjimai.

Nesirūpinimo (apleistumo) pasekmės:

  • Higienos įgūdžių praradimas.
  • Pasitikėjimo suaugusiais praradimas.
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
  • Pamokų praleidinėjimas ar ilgesnis mokyklos nelankymas.
  • Blogi mokslo rodikliai.
  • Prieraišumo stoka.
  • Vaidmenų sukeitimas (vaikas rūpinasi suaugusiais).
  • Labai ankstyvus subrendimas.
  • Asocialios elgsenos normos (valkatavimas, elgetavimas, lupikavimas, vogimas).
  • Priklausymas asocialioms grupėms.
  • Pastovus alkoholio ar narkotikų vartojimas.
  • Netvarkingas seksualinis gyvenimas.

Kaip galite padėti vaikui?

Sudarykite vaikui galimybę papasakoti jums, kas atsitiko: įdėmiai išklausykite, parodykite, kad suprantate vaiko situaciją, būkite ramūs, nepanikuokite, paaiškinkite vaikui, kad jis teisingai pasielgė pasipasakodamas, užtikrinkite, kad pasirūpinsite jo saugumu, atsakykite į vaiko klausimus, kreipkitės į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, policiją, mokyklos administraciją, psichologines konsultacijas, užtikrinkite, jeigu reikia, medicininę pagalbą.

Paskelbta: 2017-02-03

 
 

Tėvelių dėmesiui!

Prašau iki š. m. rugsėjo 20 d. pristatyti dokumentus lengvatos už vaikų išlaikymą vaikų lopšelyje-darželyje „Pušelė“ taikymui:

I. 100 procentų lengvata taikoma už vaiko maitinimą, jeigu vidutinės pajamos iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį yra mažesnės, kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (183,- Eur).

Pristatyti dokumentus:

1. šeimos sudėtį;

2. Pažymas apie visas pajamas už tris praeitus mėnesius (birželį, liepą, rugpjūtį).

3. Parašyti prašymą vaikų lopšelio-darželio direktorei.

II. Jeigu šeima socialiai remtina.

1. Pateikti pažymą.

2. Parašyti prašymą vaikų lopšelio-darželio direktorei.

III. 50 procentų lengvata taikoma už vaiko maitinimą, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis. Pristatyti reikia patvirtinančius dokumentus, t.y. neįgalumo pažymėjimo kopiją ir parašyti prašymą vaikų lopšelio-darželio direktorei.

Direktorė Irena Bučinskienė