Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto rubrika

Emocija

Emocija – stipri. Greičiausiai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistema sukeliama būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas fiziologines reakcijas. Emocijos ir jausmai laikomi skirtingais dalykais.

Nustatytos pagrindinės aštuonios emocijos:

  1. Pyktis

  2. Baimė

  3. Liūdesys

  4. Džiaugsmas

  5. Pasibjaurėjimas

  6. Nuostaba

  7. Smalsumas

  8. Viltis.

Taip pat emocijomis yra laikoma: agresija, atjauta, apatija, aistra, godumas, depresija, euforija, neviltis, laimė, sielvartas, ramybė, smalsumas, staigmena, pagarba ir kt.

Emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai:

  1. Fiziologinės reakcijos sužadinimas

  2. Elgesio išraiška, pvz: veido išraiška

  3. Sąmoningas emocijos suvokimas

Fizinės reakcijos:

Dažniausiai su tam tikromis emocijomis siejamos šios fiziologinės reakcijos:

  1. Baimė jaučiama kaip padažnėjęs širdies plakimas.

  2. Pyktis fiziologiniu požiūriu sukelia panašias reakcijas, kaip baimė.

  3. Liūdesys paprastai jaučiamas kaip gerklės, akių įtempimas bei rankų ir kojų atpalaidavimas.

  4. Gėda gali pasireikšti šiluma viršutinėje krūtinės dalyje bei veide.

  5. Troškimas, aistra pasireiškia gerklės sausumu, sunkiu kvėpavimu, padidėjusiu širdies ritmu.

Įprasta manyti, kad emocijos yra priešingybė blaiviam mąstymui, tačiau pasak paskutinių tyrimų, emocijos yra pagrindinis elementas žmogaus sprendimų priėmimų bei planavimo procese. Yra teigiančių, kad emocijos įeina į žmogaus pažinimo procesą, taip pat pabrėžiančių, kad žmogaus emocijos skiriasi, nuo gyvūnų panašaus elgesio.


Ikimokyklinio amžiaus vaikų emociniai ypatumai


Ikimokykliniame amžiuje, t.y. maždaug tarp trejų–šešerių metų amžiaus, vyksta sparti vaiko emocinė raida. Šiame tarpsnyje patirtos emocijos ir įgyti gebėjimai jas kontroliuoti vėliau lemia, kaip vaikui seksis bendrauti mokykloje, rasti draugų ir net apskritai prisitaikyti tolimesniame gyvenime. Jei vaikas neišmoksta valdyti savo emocijų, vėliau tai gali peraugti į rimtesnius sunkumus: atsirasti baimių, atsiskyrimo nuo tėvų nerimas, perdėtas drovumas ar, priešingai – priešgyniavimas, agresija.


Maždaug nuo trejų metų vaikai pradeda jaustis savarankiški ir tėvams tai nėra pats lengviausias laikas. Visai tikėtina, kad vaikai pradės „rodyt ožiukus“. Tai jiems padeda pademonstruoti nusivylimą ar pyktį, kurio jie nesugeba išreikšti žodžiais. Kai kuriems vaikams būna ypač sunku kontroliuoti savo impulsus, todėl tėvams tenka būti griežtesniems. Labai gerai, kai tėvai konkrečiai pasako, ko reikalauja iš mažylio, ir skatina jį laikytis nustatytos tvarkos. Aiški dienotvarkė ir reikalavimai suteikia vaiko gyvenimui saugumo ir ramybės – leidžia nuspėti, kas bus toliau.


Ikimokykliniame periode mažieji pradeda daugiau bendrauti ne tik su mama, tėčiu ar močiute, bet ir su kitais vaikais. Trejų metų vaikai jau gali žaisti tokius žaidimus, kuriuose reikia palaukti savo eilės, dalintis žaislais ir kitaip bendrauti. Vaikams tokiu metu vis dar būdingas sveikas egoizmas (pavyzdžiui, jie nenori dalintis savo žaislais), tačiau palaipsniui jis mažėja. Kai vaikas sako: „Lėlė mano!”, jis geriau apsibrėžia savo ribas. Tokia egoizmo  forma yra būtina vaiko raidai. Tad ikimokykliniame amžiuje, iš vienos pusės, vaikai siekia būti nepriklausomi, o iš kitos – jiems, kad jaustųsi saugūs ir drąsūs, yra būtini tėvai.


Trejų–penkerių metų vaikai susidomi fantazijos žaidimais ir įsivaizduojamais draugais. Tai leidžia vaikui saugiai išbandyti įvairius vaidmenis ir jausmus, subręsti bendravimui su kitais.


Prie pagrindinių emocijų paprastai priskiriamas pyktis, liūdesys, baimė, tačiau jau ikimokykliniame amžiuje atsiranda: pasididžiavimas, gėda, kaltė.

Kita svarbi ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio gyvenimo ypatybė – vaikai ima geriau suprasti ir įsisąmoninti savo emocinius potyrius. Artėjant link 5-6 metų amžiaus, jie gali savo emocijas įvardinti ir net pasakyti jų priežastis.

Viena svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų užduočių yra išmokti valdyti savo emocijas. Vaikai ima suprasti, kad pasiekti norimą tikslą, galima įvairiomis neigiamomis emocijomis: rėkimu, trepsėjimu, reikalavimu, bet jiems būtina paaiškinti, kad galima gražiai paprašyti ir gausi tai ko nori. Į neigiamas emocijas reikia nekreipti dėmesio, palikti vieną.

Emocijų kontrolė priklauso ir nuo vaiko temperamento, nervų sistemos vystymosi, santykių su tėvais.


Emocijų supratimui ir kontrolei padeda įvairūs piešimo pratimai. Paprasčiausias – duoti vaikui lapą popieriaus, piešimo priemonių ir paprašyti jo nupiešti, kaip jaučiasi. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, specialūs žaidimai.

Tėvams sunku suvokti, kad mažylis nelaimingas ir girdėti iš jo piktus ar liūdnus teiginius: „Aš tavęs nekenčiu!“, „Geriau jau numirčiau“ ir t.t. Kai vaikai patiria stiprius jausmus, būtina juos išklausyti, svarbu išsiaiškinti kodėl jie pyksta, taip pat svarbu leisti vaikams kalbėti apie savo savijautą.

Taip pat galima padėti vaikams suprasti jų emocijas, įvardinti savąsias: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t.. Matydami, kaip jūs reaguojate į savo jausmus, vaikai gali išmokti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pavyzdį gali parodyti ir vyresni broliai ir seserys.

Jei namuose teigiamos emocijos yra dažnai rodomos, neigiamos emocijos nėra ignoruojamos, o šeimos nariai padeda vieni kitiems su jomis susitvarkyti, toks šeimos emocinis klimatas skatina sėkmingą vaikų emocinę bei socialinę raidą.


Paruošė: visuomenės sveikatos specialistė R. Bartkuvienė, pagal Marijos Giedraitytės ir Saulės Raižienės straipsnį „Ikimokyklinio amžiaus vaikų emociniai ypatumai“.

 
 

Dėmesio!

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.:

1. Keičiasi maitinimo norma:

1.1.lopšelio grupės vaikams - 2,20 Eur;

1.2.darželio grupės vaikams - 2,50 Eur;

1.3.savaitinės grupės vaikams - 3,60 Eur.
(Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2018-05-30 sprendimu Nr. TS-97)

2. Mokestis ugdymo reikmėms 0,75 Eur (Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2018-03-28 sprendimo Nr. TS-25 4.2 punktas).


Pradedančių naujai lankyti vaikų tėvų susirinkimas 2018 m. rugpjūčio 22 d. 17 val.

Direktorė